užgniaužti

užgniáužti tr. 1. sulenkti pirštus; delnu, ranka ką užspausti, uždengti, paslėpti: Ranką užgniáužti KII376. | Užgniaužk burną, kad, kas nereikia, neiškristų Slk. ^ Bėdos saujon neužgniauši Kb. | refl. tr.: Užsigniaužusi veidą rankomis, garsiai pravirko rš. 2. užspausti: Kad būtų neužgniáužus, tai visas kuodelis pakulų būtų sudegęs Lš. Ir nenurijo – gerklę jam užgniaužė, pritrūko kvapo rš. Senelis, užgniaužęs kvapą, tik tupėjo, dairėsi sode J.Avyž. Baisi smardvė – net kvapą užgniáužia [, kai įeini] Dgl. Stiprus arklys – itokį vežimą kaip ažugniaužia, tai ir ištęsia Arm. ^ Tėvą vaikai užpečky užgniaužė (paniekino, nustūmė) Šd. | refl.: Ažsigniaužė (užsikirto), nebeina Ds. ║ spaudžiant nužudyti: Gal meška ją užgniaužė? rš. Suėmęs vilką ir užgniaužęs Šts. Ar trunka žmogų užgniáužti liga? Pl. | prk.: Carizmas užgniauždavo bet kurią vietinių gyventojų geriausiųjų žmonių iniciatyvą rš. Alkoholis užgniaužia darbo jausmą rš. Ruduo mūsų žemę užgniaužia ir smaugia rš. Kam tu balaną ažgniaužei (užgesinai), dagi tamsu? Ml. Argi užturės, ar užgniaũš [smertį]? Lp. Teisme bylą užgniáužė Šd. Net atsiduso skulptorius, užgniaužęs niežėjusią šypseną rš. Įsitikino, kad tų kalbų jau negalima užgniaužti rš. Reikia griežtai kovoti su bet kokiu bandymu tą savikritiką užgniaužti (sov.) sp. 3. pataupyti, pasilaikyti: Užgniáužk dėl savęs biškį riešutų, t. y. neduok visų J. Tą gražį nosinuką turėjau užgniáužusi – tau laikiau Lkv. Tùri kiek užgniáužęs [pinigų] OG411. Duonos ... nudalyk ir kitiems, ne pats vienas užgniaužęs turėk SE169. | refl. tr. intr.: Jis užsigniáužęs naudą turi J. Da amžiais jie tokių išlaidų neturėjo, užsigniáužę (taupiai, susispaudę) gyveno Bsg. 4. užgrobti: Jis nabašnyko visą turtą užgniáužė Vv. \ gniaužti; antgniaužti; apgniaužti; atgniaužti; įgniaužti; išgniaužti; nugniaužti; pagniaužti; pergniaužti; pragniaužti; prigniaužti; sugniaužti; užgniaužti